Autorius, institucija: Bronius Žalys, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004

Mokslinis vadovas: vyresn. m. d. dr. Kęstutis Venslauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Egidijus Šarauskis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkas
prof. dr. Jonas Baltrušaitis (Lehajaus universitetas, JAV, gamtos mokslai, chemija, N003)
vyresn. m. d. dr. Darius Jakimavičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
vyr. m. d. dr. Nerijus Striūgas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
doc. dr. Alvydas Zagorskis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: B. Žalio el. disertacija.pdf

©B. Žalys, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Atlikus mokslinius tyrimus buvo kompleksiškai įvertinta skirtingų biomasės grupių – galvijų, kiaulių ir vištų mėšlo, liucernos biomasės bei žieminių kviečių šiaudų – pirminio apdorojimo technologijų įtaka biodujų gamybos proceso efektyvumui ir poveikiui aplinkai. Tyrimuose taikyti eksperimentiniai biodujų gamybos bandymai, energinės vertės analizė bei būvio ciklo vertinimas (BCV), naudojant CML-IA ir ReCiPe metodikas. Vertinti trys pirminio apdorojimo būdai: mėšlo apdorojimas anglies dioksidu (CO₂), liucernos biomasės apdorojimas galvijų prieskrandžio turinio inokulumu ir žieminių kviečių šiaudų apdorojimas biologiniais produktais, kuriuose dominuoja Trichoderma genties mikroorganizmai. Nustatyta, kad CO₂ apdorojimas padidino biometano išeigą galvijų, kiaulių ir vištų mėšle atitinkamai 21,78 %, 33,78 % ir 28,76 %, kartu pagerindamas biodujų kokybę. Liucernos biologinis apdorojimas padidino biodujų išeigą 12,1 %, o biometano išeigą – 13,4 %. Biologiniais produktais apdoroti žieminių kviečių šiaudai pasižymėjo 14,7 % didesne biometano išeiga. Būvio ciklo vertinimas parodė, kad didžiausia biometano išeiga ne visada lemia mažiausią poveikį aplinkai. Integruotas ReCiPe vertinimas leido nustatyti tvariausius biomasės pirminio apdorojimo sprendimus ir pagrindė eksperimentinių, energetinių bei aplinkosauginių rodiklių integravimo svarbą optimizuojant biometano gamybos technologijas.