Autorius, institucija: Mohamed Ahmed Mahgoub Mohamed Salih Baba, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008

Mokslinis vadovas: prof. dr. Tomas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas  (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008) – pirmininkas
vyr. m. d. dr. Mindaugas Gedvilas (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Jakub Karczewski (Gdansko technologijos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Liutauras Marcinauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Tomas Šalkus (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: M. A. Mahgoub Mohamed Salih Baba el. dissertation.pdf

© M. A. Mahgoub Mohamed Salih Baba, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Kietųjų oksidų elementų (SOC) veikimas ir ilgalaikis patvarumas labai priklauso nuo porėtos Ni–YSZ anodo sluoksnio ir Crofer 22 APU metalinių tarpiklių savybių. Įprasti paviršiaus modifikavimo metodai dažnai sukelia terminius pažeidimus arba suteikia ribotas galimybes valdyti paviršiaus morfologiją, todėl ribojamos elektrocheminio našumo ir ilgaamžiškumo gerinimo galimybės. Šioje disertacijoje femtosekundinis lazerinis apdirbimas tiriamas kaip didelio tikslumo paviršiaus inžinerijos metodas, skirtas šių dviejų svarbiausių SOC komponentų savybių keitimui. Komercinių SOC Ni–YSZ anodų sluoksniuose buvo suformuoti skirtingos geometrijos ir tankio  mikrokiaurymių masyvai, o Crofer 22 APU plieno paviršiusbuvo struktūruotas lazeriu indukuotomis periodinėmis paviršiaus struktūromis (LIPSS). Lazeriu suformuoti mikroskylių masyvai reikšmingai pagerino dujų pernašą, sumažino poliarizacinius nuostolius ir padidino SOC elektrocheminį našumą, nepažeisdami jų struktūrinio integralumo. Tuo tarpu Crofer 22 APU pliene femtosekundinis lazerinis apdirbimas leido suformuoti aiškiai apibrėžtas LIPSS struktūras, kurios pakeitė paviršiaus šiurkštumą, vilgumą, oksidų formavimąsi ir korozinę elgseną, kartu išsaugant pagrindo kristalinę struktūrą. Šio darbo mokslinis naujumas siejamas su femtosekundinio lazerinio apdirbimo taikymais jį vienu metu taikant  dviem pagrindiniams SOC komponentams bei ryšio tarp lazerinio apdirbimo parametrų, paviršiaus evoliucijos ir elektrocheminio veikimo nustatymu. Gauti rezultatai sudaro pagrindą didelio našumo ir ilgaamžių kietųjų oksidų elementų technologijų kūrimui.