Autorius, institucija: Yusuke Ishii, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: humanitariniai mokslai, menotyra, H003

Moksliniai vadovai: doc. dr. Darius Kučinskas (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)

Menotyros mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Šarūnas Paunksnis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija, H001) – pirmininkas
doc. dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
prof. dr. Ramunė Kasperė (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H004)
prof. dr. Dario Martinelli (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
prof. dr. Edward Venn (Lidso universitetas, Jungtinė Karalystė, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: Y. Ishii el. disertacija.pdf

© Y. Ishii, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Disertacijoje nagrinėjama lietuvių muzikos modernizmo, pasireiškusio išeivijoje muzikoje JAV, raida, jo transformacijos ir sąsajos su kompozitorių kūrybine bei kultūrine tapatybe. Tyrimo objektas – po Antrojo pasaulinio karo JAV gyvenusių ir kūrusių lietuvių kompozitorių kamerinė ir simfoninė muzika. Pirmame bei antrame skyriuose modernizmas analizuojamas ne tik kaip kompozicinių technikų ar stilistinių priemonių visuma, bet taip pat kaip istoriškai ir kultūriškai sąlygota meninė nuostata, susijusi su meno autonomijos ideja, modernybės paieškomis ir kultūrine tapatybe. Tyrimas remiasi plačia (ne tik Vakarų autorių) muzikologine literatūra, kompleksine kūrinių analize ir archyviniais šaltiniais, įskaitant anksčiau neskelbtus ar laikytais dingusiais kūrinius. Trečiame skyriuje analizuojama Vytauto Bacevičiaus, Jeronimo Kačinsko, Jono Švedo ir kitų išeivijos kompozitorių kūryba. Nustatyta, kad lietuvių išeivijos modernizmas nebuvo vieningas stilistinis reiškinys. Jis formavosi tarp Vakarų modernizmo modelių ir siekio išsaugoti kultūrinį bei individualų savitumą. Bacevičiaus „kosminė muzika“ atskleidžia Europos modernizmo ir amerikietiškosios New Age aplinkos sąveiką, Kačinsko kūryboje modernistinės idėjos transformuojamos prisitaikant prie naujo konteksto, o Švedo muzikoje folklorinė medžiaga integruojama į serinę ir kitą modernistinę kalbą. Tyrimas atskleidė, kad naujas kultūrinis kontekstas, patirtas lietuvių išeivijos kompozitorių Jungtinėse Amerikos valstijose, tapo produktyvia kūrybine prielaida, leidusia susiformuoti savitam lietuvių išeivijos muzikos modernizmui bendroje XX a. kūrybos panoramoje.