Jaunuolių kelias universitete – nuosekli augimo istorija, prasidedanti nuo pirmų smalsių žingsnių bakalauro studijose iki brandžių, savarankiškų tyrimų doktorantūroje, sulaukiančių ir tarptautinio dėmesio.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jurgita Giniūnienė tikina, kad universitetas kelią nuo studijų pradžios iki daktaro laipsnio vertina kaip nuoseklią profesinio ir mokslinio savarankiškumo raidą.

Jos teigimu, per pirmuosius 3–5 metus siekiama, kad pradedantieji tyrėjai iš tyrimų vykdytojo išaugtų į savarankišką tyrimų iniciatorių, gebantį rengti mokslinių projektų paraiškas ir vadovauti mažesnėms tyrėjų ar studentų grupėms.

Tiek bakalauro, tiek magistrantūros elektronikos inžinerijos studijas KTU baigęs Dominykas Mendelis šiandien – pirmo kurso KTU elektros ir elektronikos inžinerijos krypties doktorantas. Įmonėje inžinieriumi dirbęs vaikinas po kiek laiko nusprendė grįžti į savo Alma Mater ir tęsti studijas doktorantūroje.

Doktorantas dirba KTU Technologinių ir fizikinių mokslų ekscelencijos centre (TiFEC), kurio pagrindinis tikslas – savo veiklomis prisidėti prie šalies darnios ekonomikos vystymosi ir tarptautinio konkurencingumo didinimo. Centras orientuojasi į energetiką ir inovatyvius sprendimus.

„Mano disertacija susijusi su inovatyviomis lustų testavimo technologijomis. Puslaidininkių ir hibridinių lustų vystymas šiandien yra Europos strateginis prioritetas, todėl akademinės ir pramonės institucijos siekia bendro tikslo – stiprinti Europos technologinę nepriklausomybę. Manau, kad tokia sinergija gali prisidėti prie to, kad Lietuva taptų stipriu mikroschemų kompetencijos centru, o universitetai – tarp jų ir KTU – būtų svarbi šio proceso ašis“, – įsitikinęs KTU doktorantas.

Dominykas pasakoja, kad jau pirmaisiais doktorantūros mėnesiais pavyko suformuoti aiškią tyrimo kryptį ir pradėti eksperimentinius bandymus, susijusius su daugiafunkcinių hibridinių lustų testavimo optimizavimu.

„Pradėjau kurti metodologinį pagrindą, kaip ankstyvieji elektriniai parametrai gali būti naudojami patikimumo prognozavimui. Preliminarūs rezultatai rodo, kad dalį defektinių struktūrų galima identifikuoti ankstyvesnėje testavimo stadijoje. Tai leistų sumažinti testų skaičių ir optimizuoti testavimo laiką“, – sako D. Mendelis.

Jis išskiria KTU švariose patalpose esančią įrangą, tarp kurių pagrindinė – sujungimo (angl. bonding) įranga, kurioje silicio kristalai yra tvirtinami ir sujungiami per savo išvadus.

„Tokios įrangos yra kelios, su skirtingomis funkcijomis ir galimybėmis. Mano disertacija orientuota į hibridinius lustus, tad ši įranga yra būtina – ji reikalinga norint apjungti skirtingus kristalus viename luste ir suformuoti daugiafunkcines sistemas“, – tikina D. Mendelis.

Anot jo, augimo galimybės doktorantūroje – milžiniškos. Dominykui jau teko vykti į komandiruotę Berlyne, kur susitiko su KTU švariose patalpose esančios sujungimo įrangos tiekėjais bei gavo svarbius mokymus.

„Taip pat užmezgėme ryšius su užsienio universitetais, kurie ypač pažengę lustų sektoriuje – dabar bendraujame su Dresdeno technologijos universitetu. Tai suteikia galimybę ateityje bendradarbiauti jų laboratorijose, kurti bendrus tyrimus ir derinti mūsų stipriąsias puses“, – teigia KTU doktorantas.

Tuo tarpu KTU Cheminės technologijos fakultete dirbančio jauno mokslininko dr. Kasparo Rakščio karjeros kelias, pasak jo, nebuvo lengvas bei kruopščiai suplanuotas – labiau smalsumo ir atkaklumo padiktuota kelionė.

„Viskas prasidėjo nuo taikomosios chemijos bakalauro studijų KTU, kurių metu atlikau praktiką prof. V. Getaučio mokslinėje grupėje. Praktikos tikslas buvo susintetinti organinius dažiklius saulės elementams – ši sritis labai sudomino. Magistro studijų metu norėjau išvykti studijuoti pagal „Erasmus“ mainų programą: gan ilgai ieškojau praktikos vietos, kol gavau kvietimą studijuoti Šveicarijos federaliniame technologijų institute Lozanoje (EPFL) ir atlikti praktiką dažiklių pagrindu veikiančių saulės elementų pradininko prof. M. Graetzel mokslo grupėje“, – pasakoja K. Rakštys.

Baigus studijas Šveicarijoje Kasparui jau norėjosi pakeisti aplinką, tad gavus darbo pasiūlymą atlikti podoktorantūrinę stažuotę Australijos mokslo flagmane Kvinslando universitete, jis išvyko ten.

„Grįžti į Lietuvą neplanavau, tačiau nebuvo plano ir likti gyventi užsienyje. Praleidus daugiau nei šešerius metus svetur, gavau Mariaus Jakulio Jason fondo paramą, tad su šeima nusprendėme grįžti. Tikėjau, kad mokslines idėjas galiu realizuoti ir Lietuvoje – KTU, kad darbas savo šalyje gali teikti daugiau prasmės, įkvėpimo ir savirealizacijos“, – teigia K. Rakštys.

Pagrindinė Kasparo vykdoma tyrimų kryptis orientuota į ateities saulės elementų kūrimą, kurie būtų ne tik efektyvūs, bet ir pigūs bei lankstūs.

„Sintetiname, testuojame, siekiame pritaikyti naujai sukurtas funkcines medžiagas efektyvesnių ir stabilesnių perovskitų saulės elementų gamybai. Norime, kad saulės energija taptų tokia pigi ir prieinama, jog kiekvienas namo fasadas ar langas galėtų tapti mini jėgaine, kuri tarnautų dešimtmečius“, – sako KTU mokslininkas.

K. Rakštys įsitikinęs – Lietuva šiandien yra viena geriausių vietų pradėti mokslo karjerą, jei tik yra ambicijų ir alkio naujovėms. Anot jo, Lietuvos mokslas išgyvena svarbų infrastruktūros atnaujinimo etapą.

Jis tikina, kad doktorantams suteikiama galimybė naudotis moderniausia įranga, dalyvauti bendruose projektuose bei išvykti stažuotis į užsienio partnerių laboratorijas, būti aukšto lygio mokslinių straipsnių bendraautoriais.

„Neseniai publikavome rezultatus viename prestižiškiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Nature Energy“. Į tokio aukšto lygio mokslinius tyrimus buvo įtraukti ir jauniausi kolegos, kurie savo baigiamojo darbo metu susintetino junginius, kuriuos panaudojus perovskito paviršiaus pasyvacijai, buvo pasiekti vieni geriausių rezultatų“, – teigia K. Rakštys.

KTU Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė tikina, kad siekiant suderinti pradedančiųjų tyrėjų kompetencijas su konkrečių padalinių poreikiais, vyksta nuolatinis bendradarbiavimas. Integracija vyksta per atvirus kvietimus į projektines pozicijas, vidinę rotaciją padaliniuose, tikslinį įtraukimą į vykdomus projektus per doktorantūros vadovus.

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad tyrėjas ne tik formaliai priklausytų padaliniui, bet ir aktyviai dalyvautų bendruomenės veikloje bei turėtų aiškią augimo perspektyvą“, – sako J. Giniūnienė.

„Siekiame, kad akademinė karjera būtų suderinama su asmeniniu gyvenimu. KTU suteikia galimybę jaunam žmogui ne tik gilinti žinias, bet ir prisidėti prie realių sprendimų kūrimo, formuojant savo, kaip būsimo mokslininko, tapatybę“, – teigia J. Giniūnienė.